Šeryklėlių variantų yra daugybė , kaip ir sąlygų kur jas pritaikyti. Trumpai aptarkim ko kokioms sąlygoms reikia .
Tolima (+40) distancija, didelis vėjas, tiek priešpriešinis, tiek šoninis. Šioms salygoms yra idealus sprendimas. Šėryklų kulkų yra tiek plastikinių, tiek metalinių , kurios turi savų pliusų ir minusų. Daugumoj naudojamos stovinčiam vandeniui, bet pernai atradau, kad puikiai tinka ir srovėje, išbandžiau Birstone, sunkias metalines. Asmeniškai nauduoju šias šėryklėles :
Žūklė artimoj distancijoj , paviršiniuose ir viduriniuose vandens sluoksniuose.Sąlygos kaip žuvis nenori masalo imti nuo dugno, dugne sluoksnis dumblo. Idealu lengva šėryklėle.
Keletas iš mano naudojamų :
Įprastinės stovinčio vandens sąlygos. Gylis iki 3m . Naudojamos atviros šėryklėles. Gali būti tiek metalinės, tiek plastikinės šėryklos. Svoris pasirenkamas nuo gylio ir oro salygų.
Stovintis vanduo, gylis virš trijų metrų. Šeryklėlės jau sunkesnės , dažnais atvejais uždaresnės arba visiškai uždaros. Is metalinio sieto turint šėryklėles, labai nesunku jas padaryti uždaras, termo kembriko pagalba, kuris elektrikų naudojamas. Termokembrikas užmaunamas ant šėryklėlės ir žiebtuvėliu kaitinimas, ko pasekoj apsitraukia aplink šėryklėlę.
Srove, nuo jos stiprumo priklausys šeryklėlės svoris, kartais ir forma . Labai greitoje srovėje dažniausiai šėryklėlė bus uždara. Žvejojant ant kriauklyno, jo krašto ar prie pat staigaus gylio perkritimo, šėryklėlė turi turėti savybę-gerai kilti. Šią savybe dažniausiai pasižymi plastikinės šėryklėlės, arba ešryklos turinčios plastikinį atvadą :
Tai tik maža dalelė kas liečia šėryklėles, diskusija stipriai prasiplėstų, jei pradėtume kalbeti kokia šėryklėlė konkriačiai žuviai.
Bet tai palikime tolimesnei diskusijai.
Aktualu ir Jūsų nuomonė, kas tiko ir pasiteisino, kas ne.