Pavasarį ši upė vilioja žvejus iš visos Lietuvos, jau daugybę metų, ir turbūt ne bereikalo. Iš Kuršių marių kylančios į nerštavietes kuojos puikiai kimba, džiugindamos žvejus, vėliau ateina karšių metas, o po jų , upėje karaliauja plakiai.

Žinoma ir be šių išvardintų žuvų, pavadėlio stiprumą išbando sazanai ir dideli šapalai.

Ankstų šeštadienio rytą, su kolegomis išjudėjome į Skirvytę, su viltimi ne tik gerai praleisti laiką, bet tikėdamiesi gražių laimikių.

Kaip ir įprasta, atvykus pasiruošimas prasideda nuo jaukų. Šį kartą, jauką ir priedus naudoju Trapper gamintojo. Vienas jaukas su dalelėmis stambios frakcijos, kitas smulkus, kepintos kanapes ir spalvoti džiuvėsiai.

Jaukas ruošiamas su mintimi, kad stambios žuvys jaukinimo taške rastų stambesnių dėtalių, ilgiau išsilaikytų jaukinimo vietoje.

Kol jaukas brinksta, greitai paruošiama visa žūklės įranga. Po pirmo metimo svareliu iėškant perspektyvaus taško, nustebina labai greita srovė, kuri neša viską. Tad paieškos dugne kažko įdomaus, praranda esmę, lieka variantas su šėryklėle bandyti, ten kur ją laiko. Žūklės distancija 16m su šėryklėlėm 100gr.

Pirmi metimai su startiniu jaukinimu, dedu pavadėlį ir netrukus stambi-graži kuoja fotografuojasi :)

Su neilgomis pauzėmis. stambios kuojos kibo, kas labai džiugino. Jaukas ir žvejybos taktika reiškia pasirinkta teisingai. Kelios valandos žvejybos prabėgo greitai. Kelios foto prisiminimui ir ilgas kelias namo...

Šiam kartui tiek...Iki...