Antradienio rytą kaip įprasta pradedame nuo jaukų ruošimo.
Kasdieninė nelabai maloni rutina, kalną daiktų pakrauti ir iskrauti po kelis kartus per diena. Mūsu amunicijos du busai taip atrodo.
Išvykstame ankščiau, gal apėtume smalsumą patenkinti ir pamatyti kokia produkcija siūloma prie kanalo.Įsigyjame suvenyrų ir žūklės smulkmenų, kurios kažkada gal pravers :)
Laisvo laiko minutėmis galima suskaičiuoti ka turime per parą, tad kimbame į darbą.
Vėl atidirbinėjame skirtingas taktikas ir jaukus, gyvus priedus.
Dar reikia paminėti, kad atvykus prie kanalo, labai nemaloni žinia, ką užsakėme iš gyvų, gauname kelis kartus mažiau. Šis nemaloni situacija labai nemaloni, sugadina nuotaiką. Apgailėtina organizacija dar kartą pasitvirtina.
Bet nieko nepadarysi, treniruojamės kuo turime.
Su vakarykščiu sektoriumi, šiandien sąlygos kitokios, sekliau.
Po šioa dienos vieni variantai pasiteisino nuo vakar, kaip kas atmesta. Rytoj toliau tęsime eksperimentus, o ketvirtadienį pradėsime siaurinti ir dirbti tik su sudirbusiais variantais.
Vienos zonos laimikio foto iš kurios matysite kaip skiriasi laimikis , pasirinkus skirtingas jaukinimo taktikas.
Kiekviena diena filmuojam, bet dėl trūkstamo laiko, kol neprieinu Jums kažką įdėti. Šiandien tiek.
Pirmos dienos treniruotę pradėjome ankstyvą rytą. Jaukų ruošimas ir į kelią susipažinti su kanalu, kuriame vyks pasaulio čempionatas.
Atvystame tiesiai į mums skirtą boxą.
Paulius rankų gestu rodo, kokio dydžio planuoja žuvytes gaudyti :)
Pas visus nuotaikos geros, pradedam.
Paminėsiu, kad mes nors ir viena komanda, bet turim skirtingus požiūrius į žūklės taktiką ir kitus niuansus. Tad šiandien buvo pirma ir paskutinė diena, kaip galėjome gaudyti tuo kuo norime ir kaip norime, kad kiekvienas savaip susipažintume su telkiniu.
Trenerių štabas nuolat rinko informacija, kurią mes nuolat gaudavome, tad žūklės proceso metu, kaip kas koregavosi pagal turima informaciją.
Net ir treneriai galėjo išbandyti kaip kuriuos taktinius niuansus, ir kaip matote sėkmingai
Įpusėjus treniruotei, užėjo "baisi" liūtis, po kurios buvome šlapi iki apatinių rūbų. Oras keičiasi kas 30min, kas turbūt ir žuvytėmis nelabai patinka.
Visumoje gaudėsi maži karšiukai, pūgžliai, grundulai, vietiniai šamukai, ešeriukai, kelios kuojytės, starkiukas. Žuvis smulki. Po treniruotės pasisvėrus, visai neblogai atrodėme tarp kitų gaudžiusių šalių.
Supramteme, kad tai nieko nereiškia, nes su kiekviena diena, visų rezultatai augs. Išvadų ir aiškumo yra ir pas mus. Rytoj dirbsime jau turėdami supratimą ir žinių, pagal ka bus pakoreguotos taktikos. Tikimės ir rezultato geresnio.
Treniruotė buvo produktyvi ir rezultatyvi, tad iš jos tiek.
Pakeliui link namučių - vakarienė jaukioje aplinkoje :
Priešakyje daug darbų, tad trumpai tiekiuosi esamą vaizdą perdaviau , einu ruoštis ir iki rytojaus !!!
Ačiu Jums už mūsų visų palaikymą, Jūs mums labai svarbūs !!!
Jei kas Jums aktualu, rašykite, klauskite forumuose, facebooke, pagal galimybes atsakysime.
2016m Feederio rinktinės pasiruošimas ir formavimas prasidėjo žiemos - pavasario mėnesiais. Darbus palikus ne paskutinei dienai, pasiruošimas klostėsi sklandžiai, bendromis pastangomis, pavyko suburti ne tik stipriausius Lietuvos feederistus, bet ir itin stiprų trenerių štabą. Labai džiaugiamės, kad mums sutiko padėti ir prie mūsų prisijungė stiprūs sportininkai, lietuviai iš Airijos, Arūnas ir Karolis.
Birželio 11d ankstų rytą, visi 10 Lietuvos rinktinės narių, rinkomės Kaune, kur pradėjome į ilgą ir varginančią kelionę.
Visi susirinkome su pakiliom nuotaikomis, kiekvienas viduje su didelėmis viltimis...
Pakeliui link Lenkijos, aplankėme žūklės prekes Marijampolėje, įsigijome paskutines smulkmenas, kurių mums gali prireikti.
Ilga kelionė per Lenkiją. O foto matote dovaną Anglams, kurią Paulius jiems veža, ka ji reiškia, vėliau matysite video (nors iš foto daug ka galima suprasti ):))))
Apie kelionę per Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją daug nėra ka pasakoti. Varginantis vairavimas, kaip kas bandė ir nusnausti, daug sustojimų, kurių metu kojas pramankštindavom, net ir naktį linksmos foto įvairiausiose vietose :)
Laikas prabėgo greitai ir mes jau Serbijoje. Pirmiausia ką mums svarbiausia buvo padaryti, tai aplankyti kanalą, ta ir padarėme.
Pradžia mūsų misijos, tokia.
Reikia įsikurti, maistą pasigaminti, įranga pasiruošti, aptarti taktikas ir rytoj pradėti svarbų darbą, treniruotes. Laiko viskam turime mažai, tad viskas turi būti atidžiai planuojama ir dedama didelės pastangos.
Parašysiu kiekvieną dieną, taip pat ir foto bus. Ačiū Jums visiems už didžiulį palaikymą, tai stumia ir skatina, padaryti viską, ką mes sugebėsime.
Iki greto !!!
Šių metų gegužės 28d, Kėdainių raj. Bublių tv. įvyko žvejų mėgėjų, feederio varžybos DRENNAN taurei laimėti. Varžybos vyko asmeninėje – individualioje įskaitoje. Varžybų dalyvis galėjo turėti asmeninį trenerį, o juo galėjo būti ir žvejai sportininkai, kurių dalis turinti teisingą supratimą ir požiūri į Lietuvos feederio sportą, prisijungė padėti, pasidalinti savo patirtimi, su dalimi būsimų Lietuvos čempionato dalyvių. Varžybų dalyviai ir jų pagalbininkai, atvyko su geromis nuotaikomis, šypsenomis veiduose, išorėje nesijautė jokia įtampa, tad tarpusavio bendravimas ir draugiška atmosfera buvo pas visus.
Po trumpo registracijos, atėjo laikas rimtiems reikalams.
Visų dalyvių pasveikinimas už Jų drąsą ir nora tobulėti feederio srityje. Kalba , varžybų garbės nario Pauliaus Korsako. Taip pat visus susirinkusius pasveikino , pačios draugiškiausios MŽD atstovė Birutė. Kėdainių MŽD geranoriškai prisideda prie visų varžybų, skirdami nemokamai telkinį, padeda pakrantės tvarkymo darbuose, už ką esame labai dėkingi.
Kaip varžybos vyksta vieną dieną, labai svarbus ir sėkmės faktorius, išsitraukti gera sektorių, nes progos pasitaisyti rezultatą, nebus. Trumpas instruktavimas apie varžybų taisykles, burtų traukimas, po kurio kiekvienas išjudėjo prie savo sektorių.
Po signalo įėjimas į sektorių, visai dalyviai kibo į darbą, ruošti įrangą, meškeres, ieškoti perspetyvių žūklės taškų. Žiūrint į visą šį procesą iš šono, niekas nepasakytų, kad tai žvejų mėgėjų varžybos, nes įranga didžioji dali dalyvių, nenusileidžia sportinės žūklės meistrams.
Besiruošiant greitai prabėgo 80min, kurios buvo skirtos pasiruošimui. 11h signalas reiškė startą. Po starto, dešimtys litrų gyvų masalų ir gerokai daugiau įvairaus skonio ir kvapo jauko , su kiekviena šėryklėle krito į Bublių tvenkinį. Ko pasekoje žūklės sąlygos tapo visiškai kitos, nei žvejojant savo malonumui. Didžiulė konkurenciją, triukšmas, o gal ir didelis karštis, žuvytes darė apatiškas daugumai masalų.
Po starto, vaikštant 800m varžybų ruože, labai įdomu buvo stebėti kolegų užmetimo technika ir kitus niuansus. Šioje srityje ir stebino, varžybos kaip ir prededančiūjų sportinę karjerą, bet kaip kurie įgūdžiai jau puikiai išlavinti.
Vieniems žuvytės atsiliepė grečiau ir keliavo i sietelius, kitiems truputį teko palaukti, kol taškai „įsišėrė“.
Dirbant treneriams, ilgus atstumus nuolat vaikštant teisėjams, greitai 800m ruože nusimynė gražūs takeliai J. Stebint ir sutinkant kolegas trenerius – iš širdies sakau, kad jie pergyveno ir stengėsi norėdami kuo daugiau Jumis padėti. Daugumai burtai taip susiklostė, kad to pačio trenerio vienas dalyvis sėdėjo pirmuose sektoriuose, o kitas paskutiniuose, dėl ko reikėjo nužingsniuoti ne vieną ir ne du kilometrus.
Tiek nuo pradžių, tiek varžybų metu, nebuvo jokių piktybinių pažeidimų, viskas vyko sklandžiai ir draugiškoje atmosferoje, bet su užsidegimu ir azartu, sugaudyti kuo geriau.
Artėjant varžybų pabaigai, teko visą gausybę prizų paruošti , paskirstyti varžybų dalyviams. Pabaigus paruošimą, prizų kiekis atrodė įspūdingai.
Karštis alino visus susirinkusius į renginį, tad artėjant varžybų pabaigos laikui, daugumai jautėsi nuovargis.
Paskutinis signalas, kuris reiškė, kad varžybos baigtos. Svėrimas vyko iš dviejų galų, tad jis praėjo labai sklandžiai ir greitai.
O po svėrimo kiekvieno dalyvio laukė karšta ir skani sriuba, į kurią daug daug darbo įdėjo Darius su savo pagalbininkais.
Už rezultatų suvedimą buvo atsakingas Gražvydas, kuris savo darbą padarė greitai ir sklandžiai, tad nespėjus daugumai pavalgyti, jau turėjau atspausdintą rezultatų suvestinę. Žiūrint į rezultatus, matėsi, kad viena maža žuvytė, šiose varžybose reiškė daug. Kaip kam keliant nukritusi žuvytė, tuo pačiu nusinešė tris ar ketures aukštesnes pozicijas. Tarp prizinių vietų buvo visiškai ramus pirmos vietos nugalėtojas, labai arti jo rezultato, priartėjusių nebuvo, o 3 ir 4 vietas skyrė vienas nedidelis ešeriukas J. Taip būna nuolat, kad jei pritrūksta tiek mažai, supranti tada daug savo klaidų, kad kažka galėjau greičiau padaryti, kažką atidžiau ir turėti taip trūkstamą žuvytę ir svorį savo sietelyje...
Atėjo ir maloniausia renginio akimirka, apdovanojimai.
Ketvirtos vietos laimėtojas su "PRIZU" :)
Didžiausią varžybų žuvį sugavęs Arnas Nedzinskas. Karšis 366gr.
Trečios vietos laimėtojas - Ramūnas Puzinas.
Antros vietos laimėtojas - Aivaras Babachinas.
Šių varžybų nugalėtojas, iki sekančių varžybų, mėgėjų čempionas - Tomas Gaižauskas !
Ačiū dalyviams ir jų treneriams už gerą nuotaiką.
Pagrindiniui renginio rėmėjui UAB „KOTAS“ , rėmėjams „STARFISH LIETUVA“ , „ŽVEJO KULTUI „ , „ ANGLINGA“ , „GYVAS MASALAS“ ir žūklės prekėms „PAS PULMANĄ“, taip pat už įsteigtą prizą už didžiausią žuvį - Karoliui Zigmantai . AČIŪ.
Dėkui klubams prisidėjusiems prie šio renginio – Feeder Fishing Team – Fideris- Klubas Kibkit- Ant Bangos.
Rimas Kudirka
Viskas prasidejo jau senokai, prieš 3 ar 4 metus. Tada LV feederio meistrai pradėjo lankytis mūsų rengiamose varžybose. Kolegos atvykdavo net po kelis kartus per sezoną. Viso šito eigoje, užsimezgė šilti ir draugiški santykiai.
Kaip pamačiau skelbimą, pagalvojau, kad atėjo laikas atiduoti duoklę ir parodyti pagarbą, vykstant pas juos į varžybas. Pasitarus su klubiečiais ir kitais feederio kolegomis, nusprendėm išbandyti naujus vandenis.
Susibūrus kelioms tandemo komandoms, pradejome ieškoti informacijos, kad bent įsivaizduoti kas mūsų laukia. Dar svarbu pamineti, kad į šias varžybas, išsiruošė klubo Feeder Fishing Team naujokai - Arūnas ir Nerijus, kuriems tai buvo pirmos varžybos, krikštas:)
Pats pasiruošimas nebuvo mums našta, nes renginio organizatorius Ainars, surado mums gyvenamą vietą, parūpino žvejybai licenzijas, atvykstant pasitiko, palydėjo iki varžybų vietos, vėliau iki gyvenamos vietos. Draugiškesnio organizatorių rūpinimosi, įsivaizduoti neįmanoma, lenkiu jiems galvą ir didelis AČIŪ.
Atvykus į vietą penktadienį apie 10h ryto, greitai ruošiamės, visi Lietuviai dirbam vieningai, nors ir iš skirtingų klubų, ruošiame visiems skirtingus jaukus , vieni saldžius, kvepiančius, kiti smirdukus, dar kiti neautralius, plius skirtingos užduotys ir distancijos.
Po pirmų metimų, pas mane viršūnėlė iškart pradeda rodyti , kad kažkas domisi masalu, persiduoda labai maži virptelėjimai, bet pakirsti pradžioje sunku.
Parenku tinkamą kabliuko dydį ir pirmos žuvys keliauja į krantą. O tos žuvys 6-8gr sveriantys plakiukai, taip praeina pirma valanda, įpusėja antra, reik kažką daryti, nes visiškai aišku, kad su šiomis žuvimis toli neisim. Tad tašką kuriame gaudžiau, solidžiai jaukinu gyvais ir einu į artimą distanciją, pažiūreti kas ten vyksta. Artimoje distancijoje karaliauja tie patys itin maži plakiukai, kurių gaudymas tikra kančia:) Bet supranti, kad esant tokiai situacijai, jie yra prie kranto ir gaudosi gerokai greičiau.
Grįžtu į savo ankstesnį tašką, uždedu kuokštą uodo truklio lervų ir mano nustebimui, kelių minučių bėgyje kibimas, o dar po 40s kilograminis karšis sietelyje. Truputį nuotaika pakyla, o netrukus mano tandemo porininkas Tadas ir pagauna panašų karšį. Supratimas toks, kad stambios žuvies yra, bet užtrunka kol ateina į tašką. 40min begyje kažkas "nueina" su kabliuku, dar dvieju kibimų nepavyksta realizuoti. Veliau taškas numiršta, nelieka net smulkios žuvies.
Po pirmos treniruotės darome išvadas, maišome naujas receptūras, pasirenkame kitas vietas. Aš pasirenku variantą, žvejybą moliu ir gyvais. Iš karto startuoju su daug gyvu, užšeriu solidžiai ir sėdžiu ant išlaukimo. Deja, neišlaukiu nieko stambaus, pas kolegas ir liūdnas vaizdelis.
Ruošiamės varžyboms, su Tadu pasirenkame skirtingus jaukus. Noriu pamineti, kad treniruočių metu buvo bandomi garsūs ir brangūs kelių gamintojų jaukai, bet visos trys mūsų komandos, per varžybas nusprendziam gaudyti Starfish jauku. Tadas ima smirduką, aš kvepiantį ir saldų.
Iš pat ryto lietus pila kaip iš kibiro, o atvykus į varžybų vietą, pradeda pustyti.
Keliai varžybų vietoje darosi nepravažiuojami, dregmė geriasi iki kaulų. Burtų traukimą patikim sūnui Mariui, ištraukus ir sužinojus sektorių, kuris visai šalia kur vakar treniravomės, judame į jį. Bandant davažiuoti iki sektoriaus, uzklimpstu taip, kad buferis pasikabina ant zemes, apsidairius aplinkui, vyksta didelis veiksmas, vienas kita stumdo ir tampo. Tokio oro ir baisaus dumblyno dėka, nuotaika stipriai prastėja.
Pamiršau, pamineti sirdžiai malonų siurprizą, iš Lietuvos su lietuviška atribiutika pasipuošę, atvyksta palaikymo komandos nariai, atvyksta mūsų naujokų ir mūsų palaikyti. Ačiū JUMS !!!
Burtai taip susiklosto, kad mums iš kairės sėda Mantas su Donatu. Šitus stiprius varžovus pažįstam gerai :)
Pramušinėjam dugną, ruošiam meškeres, pasirenkam skirtingas taktikas.
Startas ir su didelėm viltim pradedam. Per kokių 40min vienas plakis siete ir pūgžliukas. Po valandos žvejybos, kyla vėjas, mes kiaurai šlapi, pradeda ne tik rankos, bet ir visas kūnas virpėti, ko pasekoje, meškerės viršūnė taip juda, kad net linguoja :) Tad lipu nuo platformos ir visą likusį laiką, žvejoju atsistojas. Varžybų metu atsiranda trumpam galimybė, išvilkti auto iš dumblynų, nes Subaru atvyksta trumpam :) Tad varžybų metu kabinu virvę, dar apie 6 varžybų dalyviai stumia, o Subaru traukia, didelių pastangų dėka, šiaip ne taip išsikrapštau. Bet dabar iki automobilio keli šimtai metrų, ko pasekoje po varžybų reiks visą amuniciją per daug kartų tempti ant pečių.
Organizatoriai vaišina kava ir varžybų eigoje sutrumpina varžybų laiką viena valanda. Eigoje su Tadu turim vieną žiobrį ir saują smulkmės, du nutrauktus pavadžius ir labai liūdną nuotaiką :) Po svėrimo sužinom, kad su 830gr esame antri zonoje, bet ir ši žinia dziaugsmo nedadeda, norisi greičiau viską pabaigti.
Sulaukiam rezultatų, apdovanojimų, užkandam karšto maisto, šiltas atsisveikinimas ir namučio. Organizatorių veiduose džiaugsmo mažai, bet mes suprantam, kad jie nei oro užsakyti galėjo, nei aktyvesnio kibimo.
Gryžau slogios nuotaikos, pavargęs ir sušalęs.
Nepraėjo nei para kaip rašau šias eilutes, mano nuotaika jau kita, o iš patirtų įspūdžių, matau daug naudos ir patirties.
Eilinį kartą aišku, kad mes pripratę prie gero, daug žuvies. Esam techniški ir greiti žvejai, bet kaip reikia ypač teisingos taktikos, su tikslu per varžybų laiką sužvejoti 3-4 stambias žuvis, mums trūksta patirties. Po varžybų teko pasikalbėti su prizininkais, išklausyti jų pasirinktą taktiką, eilinį kartą spyris į užpakalį, kad nekaupiam patirties feederio zvejyboje,dirbant su moliu. Atrodo kaip ir paprasta, bet tai ištisas mokslas, molis su skirtingomis mechaninėmis savybėmis, lipnumu ir kitais niuansais.
Vakar peržegnojau tokias žvejybas ir tokius telkinius, o šiandien jau galvoju, visai įdomu buvo, naujas supratimas ir naujos mintys. Galbūt aš dar sugrįšiu ir į tą pačią mįslingą upę - Lielupę :)
Traukia ne tik neatlikti namų darbai, bet ir labai draugiški mūsų Broliai Latviai, Aciū Jums visiems už šiltą priėmimą. Jau laukiu Jūsų Lietuvoje !
Dėkui visai kompanijai, su kuria kartu grūdinomės :)))))))
Rimas Kudirka
Pradėdamas žodžiu misija, noriu pasakyti, kad tai naujo kelio pradžia, naujų įspūdžių, naujų atradimų, naujų emocijų, naujų ir nepatirtų iššūkių pradžia, pažintis su karpių žūklės subtilybėmis.
Sulaukęs Kibkit klubo prezidento Sauliaus pasiūlymo sudalyvauti, aš iš kart žinojau, kad noriu :) Viduje šis noras jau seniai ruseno, bet vis pritrūkdavo laiko, o gal spyrio į užpakalį :) Bet mano norų neužtenka, pagal numatomą varžybų formatą, reikalingas antras komandos narys. Kam skambinti su pasiūlymu, svarstymų nebuvo. Tai feederio komandos kolega, ne vieno ir, ne dviejų tandemų bendražygis, Martynas Mikelionis, kuriam paskambinus ir trumpai paaiškinus situaciją, netrukus atsakymas buvo TAIP. Atrodytų kaip ir pusė darbo padaryta, bet tai buvo tik ilgo kelio pradžia.
Sekė įrangos, įvairių smulkmenų bei kitų aksesuarų įsigijimas, be kurių karpių žūklė neįsivaizduojama. Šioje srityje daugiau patirties turintis Martynas man padėjo, tad techniniai klausimai, sklandžiai ir gan greitai buvo išspresti.
Priėjus prie antro etapo, taktinio pasiruošimo, darėsi gerokai sunkiau. Kuo daugiau giliniesi į taktines karpių gaudymo subtilybes, tuo daugiau neatsakytų klausimų klausimėlių galvelėje lieka :)
Greitai ir lengvai nutarėm, kad gaudysim tik method sistema. Šį gaudymo būdą pasirinkome neatsitiktinai, o dėl šios sistemos universalumo ir varžybų taisyklių, kurios sakė, kad neįskaitinė žuvis tik kuoja. Atrodytų kaip ir viskas paprasta, bet bandant Lietuvoje įsigyti sunkių method šėryklėlių, ši misija tapo ne tokia ir lengva. Išsigelbėjimą radome Vilniuje esančioje Tubertini parduotuvėje, kurioje radome Tubertini method šėryklėlių nuo 40 iki 70gr.
Mūsų tikslas ir visos viltys sudėtos buvo į karpius, bet ruošėmės ir pačiam blogiausiam scenarijui, jei reiktų lipti iš 0, gaudyti baltą žuvį, ta pačia sistema, naudojant gyvus masalus. Kas be ko, gaudant method sistema reikalingas ir jaukas, pasirinkome šį variantą :
Kaip vėliau parodė laikas, su pasirinkimu neapsirikome. Nors scenarijus galėjo būti ir labai blogas, nes prieš varžybas neturėjom galimybės pasidaryti treniruotę, patikrinti jaukų, masalų ir pasirinktos taktikos. Jaukininti ruošėmės daug, kas 2-3h ir visą parą. Mūsų jauko bazę sudarė grūdinės kultūros –šutinti kukurūzai ir kanapės, taip pat nemažas kiekis granuliuotų pašarų, pelečių, boilių. Viso pasiruošę turejom virš 40ltr, kiekis atrodė labai didelis, bet kaip parodė laikas, jis buvo labai tinkamas. Nors ir be treniruotės, bet teoriškai ruošėmės visoms situacijoms, rinkome informaciją internete, padėjo patyrusių karpininkų konsultacijos.
Išsitraukę sektorių, didelių vidinių emocijų neturėjome, kad blogai ar gerai. Viduje degėme tikėjimu ir viltimi, kad įdėjus daug pastangų, nuo mūsų fortūna nenusisuks ir leis susikauti su jo didenybę KARPIU, kurių telkinyje dideleszuvys.lt netrūksta.
2h valandų pasiruošimas nepastebimai greitai prabėgo, kol susinešėm daugybę amunicijos, pasiruošėm įrangą, surišom sistemas ir pasiruošėm jaukinimui, liko vos kelios minutės iki varžybų pradžios.
Jaukinimui pasirinkome du taškus su kietu dugnu, toje pačioje distancijoje, kad patogiau būtų jaukinti, nereiktų nuolat „pernešinėti“ distancijų. Startinis jaukinimas buvo solidus, su tikslu sukoncenntruoti žuvį savo taškuose.
Startas, po 10min keli permetimai kiekvieną kartą tiksliai pernešant žūklės distanciją ant kuoliukų. Nerimas ilgai nekamavo, kaip čia bus J, neilgai trukus pirmas išvažiavimas ir adrenalinas su emocijomis užplūdo visą kūną, kad tik „nenueitų“ . Po keletos minučių kovos, mano pirmasis karpis jau buvo pasiruošęs fotosesijai, kuris kaip vėliau parodė svarstyklės, svėrė beveik 15kg.
Šis karpis susidomėjo mini 10mm boiliuku. Viduje ruseno džiaugsmas, kad taip greitai „išlipome“ iš nulio. Pasinerti į eksperimentus ir bandymus nebuvo kada, nes ant mini boiliukų ir pelečių naudojamų masalui, ramybės nedavė karšiai su karosais, kurie nebuvo mūsų tikslas. Nežinau ar šio telkinio žuvys masalą renkasi pagal spalvą, bet kas žalią, čia viskas labai mėgstama :) Labai mėgstamos karšių ir karosų, nors pavyko suvilioti ir porą karpių, buvo šios peletės:
Norint išvengti šių „smulkių“ žuvyčių, pradėjom eksperimentuoti su stambesniais masalais, dėjom stambias peletes, atsitiktinumo dėka, pabandymui (nors į šį masalą nedėjom vilčių) ant vienos meškerės uždėjau 20mm boilį. Nuo šios akimirkos ir prasidėjo... Po užmetimo praėjus porai minučių, signalizatoriai savo garsu rodė, kad šis maslas kažkam patiko, tuo nustebindamas mus. Pakirtus iš kart buvo aišku, kad tai ne karpis, be didelio vargo ir greitai, krantą pasiekė apie 2kg karosas. Kaip ir minėjau, šis boilis ant kabliuko atsidūrė atsitiktinai, nebuvo tarp masalų favoritų, tad iš užmestų 6 meškerių, buvo tik ant vienos. Po pakartotinio užmetimo praėjus labai trumpam laikui, vėl mūsų nustebimui, signalizatorius rodė, kad šis boilis vėl kažkam patiko. Šį kartą juo susidomėjo karpis. Vėl daug gerų emocijų suteikusi kova, fotosesija ir papildomas svoris protokole.
Pagal mūsų planuotą taktiką, planavome jaukinti nepriklausomai bus kibimai ar ne, kas dvi valandas. Bet po šių pirmų karpių, kurie užkibo per gan trumpą laiką, supratome ,kad jų mūsų jaukintame taške yra ne vienas ir nenorėdami „paleisti“ žuvies, vėl solidžiai pradėjome jaukinti„spombos“ pagalba.
Patikėję naujai atrasto boillio veiksmingumu, ant sistemų keitėme pavadėlius su didesniais kabliukais ir visus kotus užmetėme su šiuo boiliu. Nuo šio momento įvykių eigą atkurti sunkoka, nes tikra žodžio prasme, pas mus su Martynu užvirė darbas, kurį atlikti reikėjo paskubomis. Karpiai kibo kaip pašėlę, vienu metu traukėme abudu, dalindamiesi vienu graibštu, net fotosesijoms nebuvo laiko, nes reikėjo kuo greičiau sverti, užmesti meškeres ir nuolat, be jokio grafiko dašėrinėti, kad nepaleisti žuvies.
Prie šio greito darbo labai prisidėjo Kibkit klubo teisėjai, kurie nespėjus ištraukti žuvies, jau laukdavo su svarstyklėmis, svėrimo procesas visą parą vyko labai sklandžiai ir greitai. Nebuvo laiko nei parūkymams, nei arbatoms, bet su dideliu vidiniu džiaugsmu, „smaginomės“ toliau.
Tiksliai nepasakysiu kelinta ar keliolikta ši žuvytė buvo, bet iš kolegos Martyno pastangų suvaldyti žuvį, supratau, kad tai kažkas neeilinio. Prie kranto privedus karpį, kuris pasirodydavo vandens paviršiuje, matėsi įspūdingo dydžio žuvis, kuri priartėjusi prie graibšto, ne viena ir ne du kartus prašė valo iš ritės. Smagu,
kad ši kova baigėsi mūsų komandos naudai, ir smagu ne vien tik dėl svorio, bet ir dėl Martynui pavykusio pagerint asmeninio rekordo.
Svarstyklės užfiksavo 19.3kg svorį, ko pasekoje dideliu svoriu pasistūmėjome protokole į viršų, kažkas įsirašė nauja asmeninį rekordą, o prie viso to padovanojo šių varžybų didžiausios žuvies trofėjų.
Taip sunkiai, bet tuo pačiu ir labai maloniai beleidžiant laiką, nepastebimai, ir vakaras atėjo. Kaip pagal dienotvarke ir buvo numatytą, visų susirinkusių
dalyvių laukė tik išvirta ir labai skani žuvienė, po kurios užliejo kūna šiluma. Už šį skanų kulinarinį šedevrą nuo Feederfishing.lt komanos didelis AČIŪ Dariui.
Po sočios ir skanios vakarienės, vėl eilinis solidus jaukinimas ir labai greitas kibimas, net nepabaigus jaukinimo sesijos. Eilinė žuvis keliauja link graibšto.
Po šio karpio truputėlis ramybės, kurios jau norėjosi, ir ta galėjome sau leisti, turėdami ženklų pranašumą.
Naktį pasitikome turėdami jau 17 karpių, kurių bendras svoris leido jaustis saugiai. Ramiai besišnekučiojant ir gurkšnojant sutemoj arbatėlę, signalizatoriai
priminė, ko mes čia susirinkę. Tamsoje žuvį privedus prie kranto, niekaip ji nekilo į vandens paviršių, iš šios žuvies elgesio ir stiprios kovos, buvom įsikinę, kad tikrai tai bus ne karpis, labai norėjome šamo, kurių čia ne viena dešimtis plaukioja, plius graži fotoseija būtų buvusi, bet po beveik 10min graibšte pamatėme labai „piktą“ ir kovingą karpiuką, kuris svėrė jei neklystu, nepilnus 7kg.
Po šios žuvytės sekė poros valandų ramybė, o prieš brėkštant, apie 3.30 vėl prasidėjo staigus karpių kibimas, per kurį spėjom ištraukti 4 karpius.
Aktyvus kibimas buvo staigus ir trumpas, danguj prašviesėjus, kibimai liovėsi. Protokole puikavosi jau 22 karpių svoriai, buvo „saugu“ ir ramu. Prašvitus dar
solidžiai pajaukinom, bet karpiai mūsų masalais daugiau nesidomėjo, o jaukinimo taške „stovėjo“ karšiai ir karosiai, kurių gaudymui didelių pastangų mes nedėjome. Leidome sau pasigrožėti, kaip kaimyniniam 11 sektoriuje, kolegos su feederiais bandė sutramdyti karpius. Gaudymas feederiu tokias žuvis, teikė
nerealių emocijų ir kuo kova pasibaigs iki pat galo būdavo neaišku. Kaimynų didelės pastangos ir tikėjimas davė savo, artėjant varžybų pabaigai, kaimynai gaudantys feederiais sugebėjo ištraukti ne vieną karpį ir paskutinėm minutėmis įsiveržė į pirmą trejetuką, ko pasekoje už savo pastangas buvo apdovanoti trečia vieta.
Atrodytų ilgos ir sunkios varžybos, pralėkė nepastebimai greitai. Jaučiausi be galo laimingas, kad viskas pavyko, nors net susapnuoti apie tokia pabaiga nebūčiau išdrysęs. Įgijau neįkainuojamos patirties nuo pačio žūklės proceso ir iš komandos kolegos Martyno. Dar net nespėjus gryžti namo po 24h trukusio bemiegio maratono, galvoje dėliojau planus, pabandyt vėl susikauti su šiuo galingu vandenų karaliumi – KARPIU. Neabejoju,kad ši aistra jau neišblės ir dar šiemet patirsiu daug ir neišdildomų įspūdžių karpių žūklėje.
Dėkoju Martynui ne tik už pamokas, gerai kartu praleistą laiką, geresnio kompanijono varžybose neįsivaizduoju. Ilgas ir sąžiningas Feederfishing.lt komandos darbas, davė vaisių. Ačiū Kibkit klubui, kuris turi didelę patirtį rengiant įvairius renginius žvejams, už puikų renginį, kurio metu buvo pasirupinta kiekvienu iš mūsų. Dar kartelį ačiū virtuvės šefui Dariui, visai teisėjų brigadai, telkinio šeiminikui Kęstui, kurio dėka Lietuvoj vienintelį tokį žuvingą telkinį turim, ačiū visiems visiems dalyviams už draugišką atmosferą !
Žvejyba tai atgava sielai, žvejokime ir susitiksime žvejybose, iki greito !