Turbut kiekvienas is musu turim vandens telkini, kuriame zvejojame savo malonumui, i kuri norisi visada grizti, pailseti, gaudyti zuvi ir daugiau apie nieka negalvoti.
Vakar atsikeles supratau, kad truputi reikia atsijungti nuo visko, gavau dvieju moteru sutikimus (zmonos ir vadoves), susikroviau manta ir pirmyn. Is karto zinojau kur vaziuosiu, kur bandysiu rasti atviro, stovincio vandens- Sirvintu uztvanka. Ten augau, zinomi beveik visi vandens plotai, zinojau kad yra minimali srove, tai gal bus atitirpes/neuzsales.
Pasaro buvau uzsisaldes nuo ankstesniu nepavykusiu planavimu rasti atviro vandens, nuostabiai kvepejo kalendra ir vanile. Nusipirkau uodu, pinku, slieku ir visu greiciu tolyn nuo Vilniau i savo stichija.
Atvaziavus kaip visada labiausiai dziugina, kad kilometro spinduliu nera nei vieno zmogaus, zvejo ar kitu erzinanciu dalyku. Paskubomis isikuiciu, naudoju mazas, kur Rimas buvo ikeles, 10gr. seryklas. 3 seryklos skrenda i vandeni, masalas du uodai ir su sypsena laukiu... Saltas vanduo, ziema, permetineju leciau, paskui dazniau, ilginuos, keiciu viska, o kibimo kaip nera taip nera. Galvoju, gal kazka ne taip padariau, pradedu ieskoti kitu tasku, bet viskas ka man pavyksta suprasti po 2 valandu tuscio darbo- visiskai nera zuvies. Labai tikedamasis, kad kazkur ziauriai nesuklydau, kad zuvis nuo manes pabego, renkuosi daiktus ir pavaziuoju i Motiejunu uztvanka (ta pati upe, tik 5km auksciau). Ten manes laukia ne toks malonus vaizdas, uztvanka atsilus, bet nuo krantu kokiu 20 metru- ne. Jau po truputi nervas ima, nes atvaziavau ilgai pasedeti, o jau ir po pietu...
Siaip ne taip randu atviro vandens, vel susinesu manta, is karto kemsu pasaro, dedu pavadeli, maunu 3 uodus ir metu link buvusiu nendriu juostos. 3 min. ne krust, traukiu permesti ir istraukiu pirmaji nago dydzio pugzli. Nu, galvoju, bent gyvas padaras, vis smagiau. Vel dedu uodus ir pirmyn. Vos nusileidus seryklai letas, bet uztikrintas tempimas, pakertu ir atrodo pramazinau... Pritraukiu arciau ir kazkas pradeda visai neblogai priesintis, apsidziaugiu, nes norejau bent viena zuvi pagauti. Dar kelios sekundes ir +-100 gr. kuoja rankose. Jau mest i sieta, bet si karta jau skubedamas jo neatsinesiau, nusispjaunu ir zuvyte keliauja atgal i vandeni. Sieto nesinesu, nes labiau noriu pazvejoti, tai foto su visu laimikiu nebus.Antras metimas +-150gr. kuoja ant dvieju pinku, +-200 gr. kuoja ant keliu gabalu slieku, tada pati didziausia atsikabina prie kranto ir didzioji zuvis baigesi. Tada valanda vidutiniu kuojyciu balius, zvejybos kirminas bent trumpam nebegrauzia ir namo.
Isvaziuoju laimingas, nes sekmingai uzdariau 2016m. sezona, kuris buvo tikrai labai isimintinas, ypac del B diviziono pradzios
Kelias nuotraukas is zvejybos vietos pridesiu veliau.
Geri zvejybos metai buvo, o dar tik visko pradzia!
Nei zvyno!