sgąSpalio 24d, šestadienis. Dar su tamsa išsiruošiu į netoliese esantį, nedidelį karjeriuką. Tiklas numalšinti žvejybos alkį. Ruduo jau įpusėjęs, vanduo atvėsęs, apie įspudingus laimikius minčių nera. Pirmas darbas, pažiūriu vandens temperatūrą, ką pamatau, truputį nustebino, nes tikėjau, kad vanduo šiltesnis.

Šiame telkinukyje 2015m buvau tik vieną kartą, esant šiltam vandeniui, tad kokia situacija su žuvyčių aktyvumu, jokios info neturiu. Jaukus ruošiu labai skurdžius, su saldžių-aštrių prieskonių kvapu ir skoniu. 60proc. jauko sudaro žemė, kita dalis jauko ir truputis aromikso.

Pats jaukas Robin red yra šių metų naujiena, bet man ir daugeliui žvejų, senokai žinomi robin red boiliai, liqvidas. Šį liqvidą asmeniškai naudoju trys metai, šaltame vandenyje tikrai veikia, tad galiu rekomenduoti ir jums. Jaukas ir nenuvylė, tikiu, kad visą žiemą jis bus naudojamas. Jaukas turi nemažai stambių dalelių, tad naudodami, prasijokit per 1mm - ar 2mm sietus, o atsijotą frakciją, kavamalės pagalba susmulkinam.

Jaukai greitai paruošti, truputis uodo trūklio lervų į jauką, šis gyvas priedas ir ant kabliuko.

Kol viską pasiruošiu, prašvinta, pats laikas pradėti žvejybą. Trys startinės šėryklėlės. Pirmą išberiu vandens paviršiuje, kad padarytų žemės ir jauko pagalba, stulpą, o dvi šėryklėles "pakloju" dugne. Pradžiai rišu 0.08 pavadėlį su mažu kabliuku, pavadėlis 60cm.

 Sieto žuvims net iš namų neėmiau, nes nemažą atstumą nuo automobilio iki žūklės vietos, reikia nusinešti rankose.

Pradedu žvejybą. Po pirmo metimo. praėjus kelioms sekundėms, matau silpnus silpnus viršūnėlės virpesius, pakirtus kabliukas tuščias, taip kartojasi kokius 6 kartus. Norėdamas išspręti šią problemą, trumpinu pavadėlį, eksperimentavimo būdu, pats optimaliausias pasirodo 30cm. Viršūnėlė fiksuoja agresyvius kibimus, žuvys pasikerta ir keliauja į krantą, viena po kitos.

Toks sportinis rėžimas tęsiasi kokia 40min ir staigiai viskas nurimsta. Pirma mintis, kad žūklės taške pasirodė plėšrūnas, ar taip buvo ar ne, nežinau. Belaukdamas kibimo, spėju kelis gražius kadrus padaryti.

Kibimui neatsiradus, nuimu mažutę kulkytę ir kabinu didesnio tūrio šėryklėlę, dajaukinu trimis šėryklėlėmis, į kurias įdedu po žiupsnelį uodo trūklio lervų. Reik paminėti, kad po startinio šėrimo, gaudžiau mažo tūrio šėryklėlę, daug metimų buvo be jauko. Papildomai dajaukinus, gyvybė atsiranda, bet žuvis kimba neaktyviai, nusprendžiu pabandyti pasiilginti, vėl kabinu pavadėlį 60cm, nuo šio momento, kibimas paskui kibimą seką, vos šėryklėlei pasiekus dugną. Pastebiu, kad pakilus saulei aukštai, žuvys vietoj 2 uodo trūklio lervų, nori jau didesnio masalo, mieliau kimba ant 4 lervų. Padidėja pati žuvis, pradeda kibti karšiukai.

Nuostabiai pasipuošusi gamta, visiška ramybė, puikus oras ir geras kibimas, tikrai džiugina širdį, bet laikrodis primena, kad reik ruoštis namo, pražvejotos vasaros, susikaupusius darbelius mažinti :) Nors ir trumpai, bet turiningai praleistos kelios h žvejyboje. Šį kartą tiek.

Iki greito !