Visi žinome, kad žvejyba ir galutinis rezultatas susideda iš daugybės smulkmenų, kurios tiesiogiai, o kartais ir reikšmingai įtakoja pagauto laimikio kiekį. Manau, kad nėra nei vieno žvejo, kuris nebūtų kaltines mėnulio fazės, slėgio, vandens lygio, temperatūros...

Yra žvejų kurie tiki, kad žvejo rezultatai priklauso vien tik nuo jauko, jei jaukas geras, žuvies bus, deja... Turint net ir patį geriausią jauką, jei klaidingai pasirinksime žvejybos distanciją – bus blogai,jei pasirinksime netinkamus gyvus priedus – bus blogai, netinkamas pavadėlis ir kabliukas – bus blogai, netinkamas masalas – bus blogai. Retas kuris susimastome, kaip žūklę įtakoja šėryklėlė. Ne veltui sukurta pačių ivairiausių modelių, nes skirtingoms žūklės sąlygoms, reikia skirtingų šėryklėlių, šia tema pakalbėsime truputį plačiau.

STOVINTIS VANDUO – pradėsime nuo distancijos 30m. Šią distanciją pasiekti, nereikia įpatingų šėryklėlės formų ir aerodinaminių sąvybių.

Jei mūsų žūklės tikslas stambi žuvis – karšiai ir kitos stambios karpinės žuvys yra atsargios ir baikščios, todėl startinį jaukinimą atiksime su didesne nei vidutine,atvira šėryklėle. Didelės atviros šėryklos pliusai, jaukinant jaukinimo taške susidarys iš besileidžiančios šėryklos atsiskyrusių dalelių stulpas, kuris atkreips toliau esančių žuvų dėmesį. Didelis šėryklėlės tūris, leis per trumpą laiko tarpą, „pakloti stalą“, kuris sulaikys atplaukusios stambios žuvies būrį. Po startinio jaukinimo, toliau žvejoti reikia uždara, vidutinė šėryklėle, kurios pagrindinė užduotis, kiekvienu metimu į tašką paduoti reikiamą kiekį gyvų priedų. Taip pat svarbu, kad gaudymo proceso metu, šėryklėlė greitai pasiektų dugną, pakeliui neatiduodama jokų dalelių, taip žuvis bus koncentruota prie dugno.

Jei per startą jaukinsime uždara šėryklėlė kuri tiksliai į tašką atiduos jauką, reiks ilgiau laukti, kol žuvys ras joms paruoštą stalą. Jei jaukinsime ir žvejosime per maža šėryklėle, galime nesulaikyti ir neišlaikyti žuvies būrio, kuris labai greitai paliks žūklės vietą. Jei gaudysime labai didele šėryklele, kelsime didelį triukšmą ir bus tikimybė peršerti žuvį. Jei šėryklėlė bus per lengva, ilgai skęs ir skendimo metu atiduos dalį jauko, kas gali žuvis pakelti nuo dugno ir tekti ilgiau laukti kibimo.

Distancija 10 – 18m, gylis iki 2m. Tokioje distancijoje ir gylyje, dažniausiai gaudoma smulki žuvis, kuojos, plakiai, aukšlės. Pagrindinė užduotis pirmomis trimis šėryklėlėmis padaryti jauko stulpą, kad surinkti žuvį, o toliau gaudymo procesui labai svarbu kibimų tempas. Jei gaudome greitai ir sekliai, svarbiausia maža šėryklėlė, kuri tyliai kris į vandenį ir gaudant dideliu tempu, leis neperšerti žuvies. Jei gaudoma aukšlė ar kita žuvis viduriniuose sluoksniuose, labai svarbu,kad šėryklėlė būtų ne tik maža, bet ir labai lengva iki 10-15gr. Kas leis apgaudyti visus vandens sluoksnius.

Galimos klaidos – būna retų išimčių, bet smulkiai žuviai visada atvira šėryklėlė. Jei bus per didelė, baidys žuvį ir greitai ją peršėrs. Jei bus per sunki, žuvis bus gaudoma tik nuo dugno.

Distancija 40-60m, gylis 4-8m.Gaudant tokioje distancijoje, reikės jau specialių šėryklėlių, kurios pasižįmi išskirtinėmis aerodinaminėmis sąvybėmis, kurios padės pramušti priešpriešinį vėja, atlikti taiklius tolimus metimus.  Tokioje distancijoje visada tikslas stambi žuvis, gylis didelis, tad rekomendojama dalinai uždara, arba uždara šėryklėlė. Jei leidžia galimybės ir distancija, pradėti žvejybą rekomenduojama didesnėmis šėryklomis, o atėjus žuviai, pereiti prie mažesnių.

Pagrindinė galima klaida gaudant toli, per mažas pasirinktas šėryklėlės svoris, ko pasekoje šoninis vėjas neleis tiksliai pataikyti, ar priešpriešinis vėjas damesti.

Gaudymas upėje – Priklausomai nuo tėkmės greičio ir gylio, labai svarbu tinkamas šėryklėlės svoris, tūris – dydis, atvira – uždara.  Gaudant karšius greitoje srovėje, reikia didelės ir sunkios šėryklos. Didelio tempo nebus, teks gaudyti su išlaukimais, tad šėryklėlė didelė, uždara ir sunki. Kalbant apie šėryklėlės svorį, svarbu,kad ji sustotų nepradėjus jaukui eiti iš šėryklės, nes kitu atveju, bus sunku koncentruoti žuvį viename taške. Dažna klaida, per lengva šėryklėlė, ko pasekoje srovė ilgai ridena, o galutiniam šėryklos sustojimo taške ji būna jau tuščia, gaudoma nejaukintoje vietoje.

Gaudant kuojas srovėje, kaip ir įprasta, šėrykla atvira, o jos dydis tiesiogiai priklauso nuo gaudymo tempo.

Gaudant srovėje yra dar vienas labai svarbus niuansas, kurį retai kuris žvejys naudoja. Kalba eina apie pravedimą srovėje. Kaip pavyzdys, kurį laiką pagaudžius ir įšėrus tašką, protinga apgaudyti žuvį aplink tašką, ką galima padaryti specialiai apmėtan prieš – už taško, kitas variantas užsidėjus truputį lengvesnę šėrykla, „pravesti“ ją gaudomam taške. Būna ir taip, kada žuvis nori kibti tik masalui judant –atliekant animaciją. Tokiu atveju šėryklos svoris parenkamas, kad šėryklėlė iš leto judėtu nesustodama. Užmetama prieš srovę, prajudėjus 15-20m atliekamas vėl metimas iš naujo. Kaip žuvis neaktyvi, tai labai labai veiksmingas būdas. Tokiu būdu bandant gaudyti, galima klaida, tai gerokai per lengvos šėryklos pasirinkimas, ko pasekoje nuolat pinsis pavadėlis, neleis atlikti tvarkingo pravedimo, kad pavadėlis „eitų“ priekyje šėryklėlės.

Gaudymas šaltame vandenyje – tai pats subtiliausias žūklės būdas, ypač stovinčio vandens telkiniuose, kuriuose žvejo klaidų srovė nepataiso. Labai svarbu kuo tylesnis šėryklėlės „įėjimas“ į vandenį, kuo mažesnis tūris, nes labai lengva peršėrti, taip pat aktualu ir svoris, kuris leistų šėryklėlei tyliai „atsigulti“ ant dugno, be smūgio į dugną.

Netinkamai pasirinkus šėryklėlę, galima pakenkti žūkles procesui, o tinkamu laiku pakeitus, sulaukti vėl aktyvaus kibimo. Galima nedajaukinti, galima per daug perjaukinti. Žūklės proceso metu aprimus kibimui, rekomenduoju jei gaudėte atvira šėrykla, pakeisti ją į uždarą, o jei gaudėte uždara į atvirą, daugeliu atvejų, intensyvus kibimas vėl sugrįš. Kas įtakoja žūklės rezultatą, šėryklėlę priskirčiau tarp 3-4 svarbiausių elementų, tai tinkamai pasirinktas žūklės taškas, tinkamai paruoštas jaukas, tinkama šėryklėlė, pavadėlis su kabliuku.