Su pavasario saule, ilgi žiemos vakarai vartant interneto puslapius, ieškant nors kiek budinančios informacijos, laimikių nuotraukų, jaukų receptų, po truputį slenka užmarštin ir stipriai sugriebusi už skverno, vienintelė mintis pradeda tempti tave arčiau vandens. Jai priešintis tikrai neketinome.
Penktadienį baisiai nesisekė, namie dingo vanduo, sulaužiau skalbimo mašinos rankeną, lėkimas, vertimasis per galvą, tačiau vakaro sulaukiau gyvas, Kazimieras jau kurį laiką snaudė mašinoj prie tvoros, laukdamas kol baigsiu kovoti su penktadieniu, Ruslanas atvyko su mūsų tolimos kelionės transporto priemone. Skubėti tikrai nenorėjome, tad žmona užkaitė arbatos, pakepė sumuštinių, draugiškai surūkėm po kelias cigaretes, tačiau mintys jau ten- Minijoje, tad daiktai keliauja į autobusiuką, linkėjimai, mojavimai ir mes jau kelyje.
Vietoje buvome apie 02:00 val., tačiau tikrai ne patys pirmieji, daug likimo draugų jau šiltai snaudė automobiliuose. Miegoti nesinorėjo (iš pradžių taip atrodė), tad maišėmės jaukus, bendravom, nusinešėm kėdes/platformas prie vandens ir taip vis ką nors pasikrapštydami sulaukėme aušros. Tiesa, aš pusvalandžiui pasislėpiau nuo vėjo (tikrai didelio vėjo) autobusiuke ir labai didelė tikimybė, kad užmigau
Teisėjo švilpukas (mintyse), startas, plyštančio pintuko garsas. Tada supranti, kad būsi per daug žiemos miegu įmigęs. Kolegos (tuo metu varžovai) žuvytę pasistatė ir visai neblogu tempu pradeda nuo pat pradžių. Kadangi dar atsarginio meškerykočio neturiu, rišu naują sistemą, vėjas nepadeda nes rankos šąla ir neklauso taip kaip norėčiau, todėl viskas užtrunka. Paskubomis startinis jaukinimas ir laukimas.
Kadangi gaudėm pakankamai arti vienas kito, man ją persivilioti iš oponentų sunkiai sekasi, o šitie du važiuoja kaip traukinys tolyn. Visų jaukai, spalvos, kvapai- skirtingi, gyvų turim platų pasirinkimą. Įsivažiuoju tik apie pietus ir tada visi trys gaudom panašiu tempu. Man geriausiai veikė slieko gabaliukai (su jais pakirtimas strigo, todėl galiukų nepalikinėdavau), 2-3 balti dzikai arba porcija matyliaus. Uždėjus pinkus, prasidėdavo smulkūs purtymai ir daug nepakirtimų. Srovė nebuvo didelė laikė 60gr. šėryklas, arčiau- dar lengvesnes. Prisitaikydami prie naujo B lygos grafiko, gaudėm lygiai 8 valandas.
Šią treniruotę laimėjo Ruslanas, sugaudęs virš 8kg. 200 gramų aplenkęs Kazimierą. Mano rezultatas kuklesnis, truputį virš 5kg.
Tačiau tai buvo puiki treniruotė visomis prasmėmis, daug užrašų po jos ir tikiu, kad mums visiems ji padėjo tapti nors žingsneliu aukštesniems. Labai noriu pasidžiaugti Kazimiero tobulėjimu, tiek įrangos prasme, tiek gaudymo technikos, mąstymo. Nuoširdžiai tikiu, kad šiemet jį B lygoje matysime visai kitokiomis spalvomis.
Visas grožis, jog aplinkui jau pradeda burtis žmonių, kuriems kaip ir tau, žūklė yra vienas iš nuostabiausių, paslaptingiausių ir labiausiai traukiančių procesų, kurių nereikia įkalbinėti, o dar svarbiau, kad su tais žmonėmis gali bendrauti absoliučiai apie viską, juoktis iki ašarų.
Į tokias treniruotes norisi sugrįžti dar ir dar.
P.S. nuotraukų autorius Kazimieras Šešelgis.
Iki greito!