Tai ką rašysiu, yra mano Rimo Kudirkos asmeninė nuomonė, kuri gali skirtis su kitų narių nuomone, tad vertinkite ne kaip rinktinės ataskaitą, o rinktinės nario...

Kaip prasideda Lietuvos feederio rintiktinės pradžių pradžia. Pasibaigus Lietuvos čempionatui, kandidatais į rinktinės sudėtį  tampa 6 stirpriausi Lietuvos sportininkai. Dėl vienokių ar kitokių priežaščių, atsisakius vienam sportininkui, siūloma kitam pagal galutinės įskaitos sąrašą - reitingą. 6 sportininkų iniciatyva skelbiamas susirinkimas, kur susirinkę 6 sportininkai siūlo ir formuoja rinktinės trenerių štabą. Balsavimo būdu išrenkami trenerių štabo nariai, kuriais mes pasitikime, gerbiame ir sutinkame besąlygiškai klausyti.

Susiformavus 9-10 asmenų rinktinei, prasideda ilgas ir sunkus darbas, kuris pradedamas dar žiemą. Darbų daug, informacijos rinkimas apie telkinį, rėmėjų ieškojimas, treniruočių planavimas, rūbai jaukai ir dar daug daug visko J

Taip bendrai ir kiekvienam individualiai ruošiantis, laikas prabėga greitai ir ateina TA laukta diena.

Taip ir šiemet atėjo TA birželio 11d, ilgo kelio ir sunkaus darbo pradžia. 8h ryto visi susirinkome pas mane namuose. Krauname į dviejų mikroautobusų bagažines ir dar atskirai į priekabą, jaukus, dviračius, krepšius su įvairiais žūklės aksesuarais, rūbais,gyvais masalais, svoris ir tūris gaunasi didelis. Užtrukus 1.5h , bendra foto prisiminimui ir pradedam ilgą kelionę.

Apie pačią kelionę nėra ką plačiai pasakoti. Ilgas ir varginantis vairavimas, linksmas kolektyvas, truputį „pagrybavimas“ trumpesniais , bet blogesniais keliais ir beveik po paros laiko, kertame Vengrijos sieną ir įvažiuojame į Serbiją. Atvykstame pora valandų ankščiau nei susitarta, kada mus priims į gyvenamą plotą, tad vienbalsiai nusprendžiame, pamatyti DTD kanalą, kuriame vyks pasaulio čempionatas, kur nuo rytojaus pradėsime treniruotes. Atvykus prie kanalo, tolumoje matome kelis vietinius žvejus, kuriuos vedami smalsumo, aplankome. Geru kibimu ir gausiu laimikiu pasigirti negali, per kelis žvejus, vos vienas karosas.Aplankius kanalą  - pietūs, įsikūrimas ir pasiruošimas rytojaus treniruotei.

Pirmoji treniruotė, pirmadienis.  Šią dieną trenerių štabas leidžia kiekvienam maišytis jaukus tuos kuriuos norime, su telkiniu susipažinti kiekvienam savaip. Pirmos treniruotės metu, jaukiname ir gaudome keliuose taškuose, kad kuo greičiau pradėtume rinkti naudingą informaciją.  Jau pirmos treniruotės metu, susipažįstame su naujomis žuvų rūšimis, kanaliniais šamukais, akvariuminėmis saulės žuvytėmis, kanale gyvenančiomis gyvatėmis, su kuriomis kiekvieną dieną pasimatymus turėjome, kas mus nelabai džiugino J. Pasibaigus treniruotei – svėrimas ir jau turime vieną receptą rytojui, kuris pirmos treniruotės metu parodė geriausią rezultatą. Svarbią informaciją taip pat ir treneriai renka, stebėdami stabiliu ir geru gaudymu išsiskiriančias komandas.

Antra, trečia ir ketvirta treniruotės. Tokia jau ta Serbų organizacija ir taip jau sekėsi mums, kad nuo pat pirmos dienos, ryte atvykus prie telkinio, treneriai pirmiausiai vykdavo paimti gyvus masalus, o sportininkai ruošdavosi. Dar pirmą dieną, siurprizas laukė mūsų, gauname masalus, kurie kaip vėliau pasirodo yra Latvijos rinktinės, gražinus juos teisėtiems šeimininkams, ieškome savų, o mums pareiškiama, kad mūsų masalus kažkas pavogė, nėra. Gerai, kad trenerių štabe buvo griežtų ir piktų J)) Pakelto balso dėka ir didelių priekaištų puokšte, pavyksta šį tą gauti. Ir taip kiekvieną dieną, vietoj užsakytų 2kg jokerio, gauname 0.5kg visai komandai, o jei gauname 2kg, tai jis visas juodas, negyvas ir prasmirdęs. Taip kiekvieną rytą susigadinę nuotaiką, treniruojamės ir judame į priekį. Bandomos pačios įvairiausios receptūros, jaukų spalvos, bandoma gaudyti vien tik žemėmis su gyvais, įvairiomis proporcijomis dirbame su moliu, kvapais, masalais, jaukinimo taktikomis, masalų, kabliukų ir pavadėlių atrinkimu. Ketvirtadienį pradedame su dviem įdirbtais jaukų receptais, kurių vienas VDE , o kitas Starfish, kurie rodė gan panašų rezultatą. Po ketvirtadienio pasiliekame vieną variantą penktadieniui.

Pasaulio čempionatuose, kur jie bebūtų, žvejų sportininkų dienotvarkė labai įtempta ir sunki, kur laisvo laiko visai visai nėra. Diena prasideda apie 5.40h ryto, lengvi pusryčiai, jaukų maišymas, visos amunicijos krovimas, judėjimas iki kanalo, 1 – 1.5h pasiruošimas, 5h gaudymo, įrangos susitvarkymas, pasikrovimas, grįžtant trumpas sustojimas pavalgyti, gryžus meškerių plovimas, šoklyderių keitimas, įvairiausių kabliukų rišimas jau vėlai vakare dušas, 6h miego ir vėl iš pradžių. Nuo tos rutinos tampi robotu, atvykus pasiruošimas užtrunka jau tik 30min, nes viskas atidirbta iki automatizmo J))

Paskutinė – generalinė treniruotė. Paskutinei treniruotei pirmą kart gauname kokybiškus masalus, ruošiamės su pakiliomis nuotaikomis. Nuotaikos pakilios ne vien dėl kokybiškų pirmą kartą masalų, bet dėl to, kad yra šioks toks pasitikėjimas, nes visa savaitę atgaudžius skirtinguose boxsuose, vis su kitomis rinktinėmis iš šonų, mes neišsiskyrėme savo rezultatais, tai yra nenusileidome, o daugeliu atvejų, apgaudydavome. Paskutinė treniruotė visoms rinktinėms svarbi, paskutinis namų darbų pasitikrinimas, o treneriams paskutinė diena sprendimui, kas eina gaudyti, o kas atsarginiu. Paskutinė treniruotė prabėga rezultatyviai, visa komanda sugaudo panašiai, kas reiškia, kad jaukai ir taktika veikia. Iki pat paskutinės treniruotės, Lietuvos rinktinės taktika buvo gaudyti viską, kas gaudosi, išskyrus byčiokus. Treniruočių metu nesugebėjome susigaudyti, išsiaiškinti ir suprasti, kaip išskirtinai gaudyti tik baltą žuvį, ar šamukus. Nors šia kryptimi visa komanda dėjome dideles pastangas. Esmė buvo, kad kievienoje zonoje reikėjo skirtingos taktikos, skirtingų žuvų gaudymui. Per 5 dienas ši užduotis mums buvo neįveikiama, turbūt dėl tarptautinės patirties trūkumo.

Šeštadienis, burtai rodo, kad einu į D 25. Atvykus į sektorių, emocijų jokių, nežinau ar pasisekė ar ne J)). Tad be streso ruošiuosi, nors vienas dalykas tikrai nepatinka, kad iš dešinės sėda Rusijos rinktinės sportininkas, tai stipri ir galinga rinktinė. Iš kairės gaunu taip pat stiprų Moldovijos rinktinės narį, o už jo Baltarusį, tad susėdam rusiškai kalbančių visa grandinė. Mano treneriu D zonoje yra Arūnas, su kuriuo trumpas pasitarimas apie pradžios taktiką , o vėliau superinė mano veiksmų kordinacija visą varžybų laiką. Pasiruošiu standartines dvi distancijas, 24m ir 15m. Startas, lekia pilnos šėryklos karpytų sliekų, karpyto kasterio su jokeriu į abu taškus. Po signalo gaudom, pas mane į krantą keliauja šamukai, o iš kairės ir dešinės konkurentai traukia baltą žuvį, kas truputį sukelia nerimą. Kaip vėliau pasirodė, konkurentų buvo atidirbta taktika, daug gryno jauko, kad nuo pavirsiaus iki dugno stulpas, ir ilgu pavadėliu, lengva šėrykla „nurinkti“ baltą žuvį, ka jie sėkmingai ir daro. O aš neblogu tempu štampuoju šamukus. Praėjus 30-40min, pas kaimynus prasideda „lakstymas“ per taškus, balta žuvis baigėsi, o šamukas vos vienas kitas. O aš  toliau duodu į tašką „mėsą“ ir traukiu šamukus, kuriuos mėsos kalnu surinkau turbūt iš visų aplinkinių sektorių. Ateina Rusų treneris pas kolegą iš dešinės, trumpas pasitarimas ir rusų rinktinės narys, pradeda mano sunaikinimo operaciją J)) Užsideda didelę  šėrykla ir mano distancijoje kloja keliolika pilnų šėryklų ir toj distancijoje net nebando žvejoti. Prasidėjus tokiam bombardavimui aš puikiai suprantu kas daroma ir ko norima, tad rusui dar jaukinant, deduosi didele šėryklėle ir aš, pradedu dideliu tempu permetinėti, kad išlaikyti žuvį. Nors tai galėjo baigtis ir blogai, papraščiausiai ją peršėrti. Bet šį kartą savo tašką išsaugau ir toliau į savo sietą parkuoju šamukus, o konkurentai iš kairės ir dėšinės, žuvies neturi. Kuo toliau, dar blogiau J , Moldovas iš 12m pradeda traukti baltą žuvį, tuo momentu vėl ateina Rusų treneris, kuris vėl duoda komandą mane „nujungti“, aš iš savo trenerio gaunu raginimus eiti į artimą, nes kolega iš kairės gaudo, bet.... Rusas vėl bomborduoja mano distanciją, puikiai suprantu, kad jei paliksiu savo tašką, greitu laiku atsiras visa žuvis pas kaimyną, kuris dirba juodą darbą. Pasitarus su Arūnu, nutariam pabandyt išlaikyti esamą tašką (kas labai teisingai buvo, kaip parodė laikas), praėjus keliolikai minučių, viskas „užsiriša“ Moldovui, kuris matydamas ,kad aš taške turiu žuvį, pradeda daryti tą patį ką ir Rusas, bomborduoja didele šėryklėle. Viską matydamas ir suprasdamas, jaučiu didelę įtampą, pats gaudau didele šėryklėle, su nemažai karpytų gyvų. Dievai globoja, tad išsaugau savo stebūklingą tašką, kuriame svečiuojasi šamai iki 50gr J)))))Rusas palieka mane ramybėje ir mano nuostabai, pradeda iš 3-4m distancijos parkuoti baltą žuvį. Tokia gaudymo technika, taktika man svetima, nebandyta, tad apie tokį variantą net negalvoju, nors matau kaip kolega įvairaus dydžio karšiukus traukia neblogu tempu. Labai laiku ateina išganingasis pabaigos signalas. Kaip parodė svėrimas, tik laiko trūkumo dėka, Rusas manęs nespėjo dasivyti, puszonyje aš lieku 4, o jis 5. Rezultatu esu patenkintas, nes pavyko apgaudyti labai daug stiprių ir mano gerbiamų sportininkų.

Sekmadienis – Burtai rodo, kad einu į pačią žuvingiausią zoną A, tas maloniai džiugina, kol nesužinau kas mano puszonyje per konkurentai. Šios A zonos treneris greitai pasako,kad papuoliau į „mirtininkų“ zoną, kurioje 4 sportininkai su vienetukais, keli su dvejetukais. Kas mane laukia, man jau beveik aišku, džiugina ir vilčių teikia, kad matau dar savo zonoje Latvį J.  Žinau ir suprantu, kad šioje zonoje visi gaudys baltą žuvį, tiksliau kas moka J, aš mastau ir galvoju apie vakar pasiteisinusią man taktiką. Tad po strato karpyti sliekai ir kitas gyvis keliauja į tašką. Pradėjus gaudyti, Pūgačius iš dešinės dideliu greičiu baltą žuvį traukia, už jo dar stabiliau Ringeris su Baltarusiu stambią baltą žuvį gaudo. Stengiuosi į dešinę nežiūrėti, kad mažiau streso būtų, bet tai negelbėja, nes girdžiu kas keliolika sekundžių krentančios į sietą žuvies garsą J. O pas mane taške karaliauja šamukai, vienas kitas smulkus karšiukas, pagaunu kelias kritimo momentu ožkas. Iš kairės įsismagina Vitalijus Kalganovas, tad dabar negaliu nei į kairę, nei į dešinę žiūrėti... Stengiuosi ir darau ką tik moku, sugebu ir galiu, dedu 0.07 pavadėlį, ilginu nuo 50cm iki 1.5m, bet su balta žuvimi reikalai stipriai negerėja, tad grįžtu prie tai ką moku, karpau be sustojimo gyvus ir traukiu šamukus.  Nuo karpymo, žirklių pratrinta pūslė plyšta, kurią užsukus izoliacija, vėl galiu paimti į rankas žirkles. Tai pamačius Pūgačiui vos ašara neištrykšta, iš jo veido išraiškos suprantu, kad jam labai labai „padedu“ taške laikyti baltą žuvį, kurią turbūt mano šamukai vaiko į visas puses , bet nieko nepadarysi, juk mano taktika ŠAMAI J. Tokioj „geroj“ komapnijoje greitai laikas prabėga, oj kaip svėrimo nelaukiu... Kaip reiks treneriams į akis pažiūrėti, jei paskutinis.  Pasvėrus Latvį užlieja palaimos banga, viena tikrai apgaudžiau, o susverus visus, pasirodo „net“ 5 apgaudžiau. Suprantu, kad esu šik...., bet ką galėjau, padariau viską. Nuolatinis trenerio Karolio asistavimas už nugaros, neleido nuleisti rankų iki pat finišo, dirbome ir stengėmis abu, bet išspausti pavyko tai ką pavyko.

Apdovanojimai, banketas- tai procedūros apie kurias nėra ką pasakoti, arba negalima pasakoti J))Nuotykių, nemalonių dalykų ir didelių nuostolių turėjome Serbijoje, bet tai tegul būna kitos istorijos medžiaga J

Visos mūsų rinktinės svajonė buvo papulti į 10-ką, deja, truputį, o gal ne visai truputį pritrūkom patirties. Deja tokia realybė.  Tokio lygio varžybose įgijom ne tik patirties, bet pamatėm ir pajutom ko mums trūksta, kad rezultatas augtų. Jei Lietuvos sportininkai nepradės važinėti pas kaimynus ar toliau į įvairias varžybas, nedidės žinių ir patirties bagažas, 2016m rezultatas gali tapti svajone. Dar vienas labai labai svarbus dalykas, tai patyręs trenerių štabas, kuris turėtų tarptautinę treneriavimo patirtį. Šie žmonės atneša milžinišką informacijos kiekį, kordinuoja visus visų sportininkų veiksmus, tad jų indėlis į rezultatą yra vienodas su sportininkais.

Ačiū Pauliui, Tadui, dviems Mantams, Karoliui už tai, kad buvome vienos komandos sportininkai, be jokių paslapčių ir visada pasiruošę vienas kitam padėti, patarti. Ačiū Karoliui, Arūnui, Vitalijui – kad paaukojote ne tik savo laiką, nemažai asmeninių lėšų, kad galėtumėte prisidėti prie bendro Lietuvos rezultato. Pats didžiausias Ačiū, mūsų rinktinės treneriui Donatui, kuris sugebėjo atlikti milžinišką darbą, daug skirtingų žmonių sujungti ir padaryti tikrą komandą, komandoje išlaikyti draugišką, kovingą dvasią, teisingai sustyguoti treniruotes ir išlikti komandos autoritetu.

Kas be ko, nebūtų nei rinktinės, nei šio pasakojimo, nei rezultato ,jei ne mūsų rėmėjai. Visos komandos vardu Jums AČIŪ tariam, kad esate, mus suprantate ir palaikote, tik Jūsų dėka, sportas Lietuvoje turi ateitį. Visiems rėmėjams bus padėkota realiai ir realioj erdvėj...

Rimas Kudirka